Rankinis stabdis, žoliapjova

Sveiki. Nors namudininkų sezonas ūžia pilnu tempu, vis gi retokai ką parašau. Ištiesų nelabai turiu kokių įdomių naujienų. Arba jos būna tiesiog nekokios. Kad ir šių metų projektėlis: vandens gręžinys + nuotėkų valymo įrenginiai, dėl kurių jau buvau suderinęs sutartį, bet ir tai teks atidėti. Priežastis - šeimyniniai reikalai susikomplikavę prieš metus (anksčiau jau rašiau apie skyrybas), klimpsta toliau į teismų liūną. Žinoma, tai ne statybų tema, bet tiesiogiai susijusi. Juk tai ne tik namo statyba, tai ir namų namučių kūryba. Tad kai šeima nepalaiko, "rankinis stabdis" užtraukiamas anksčiau ar vėliau. Ką jau padarysi, belieka apsišarvuoti kantrybe ir tikėtis, kad vieną dieną pradės viskas gerėti, o gal net ir susitvarkys. Tada ši daina bus skirta man :)

Tačiau vis tiek norisi savo sodybėlėje "gyventi" :), tad kaip ir anksčiau, kiekvienai progai esant, ir savaitgaliais lekiu tvarkytis. Po šio pavasario žolės gaisro, supratau, kad su ta pievų žole užaugančia iki 2 metrų, reikia kažką daryt. Liūdna žiūrėti kaip džiūsta apsvilusios pušys, beržiukai ir ne tik mažučiai, bet ir visai dideli medžiai. Tad pasiklausęs rekomendacijos numoviau į "Žaliąjį centrą" ir įsitaisiau birbalazdę. Tai baisiai kriokiantis ir žoles svaidantis daiktas Stihl FS100. 

Negailiu gerų žodžių "Žaliąjame centrui", kuris įsikūręs pakeliui į Molėtus. Anksčiau sliūkindavau tarp lentynų Senukuose baugiai žvelgdamas į kabančias birbalazdes ir jų kainas, bandydamas suprasti kas yra gerai, kas yra blogai, kas brangu, kas pigu ir t.t. Bet "Žaliojo centro" parduotuvėje per 15-20 min. sužinojau viską kas svarbu apie šį išradimą, jo paskirtį, subtilumus ir galimybes, dar per 10 min. išsirinkau tinkamą modelį ir per dar 20 min. praėjau apmokymus kaip konstruoti tą daiktą, kaip keisti pjaustykles, kaip pjauti, kaip nepjauti, ką daryti, ko nedaryti, kaip reguliuoti ir t.t. Žodžiu per valandą tapau specialistas apsiginklavęs kriokiančiu žolių siaubūnu :) 

Tad praeitą savaitgalį atsiprašęs kaimynų jau mojavau birbalazde iš peties. Skutau teritoriją namo perimetru, kiek mano supratimu minimum turėtų būti skutama. Išėjo bendroje sumoje kokia 20-30 arų

Šioje nuotraukoje matyti ir kita naujovė - daržas :) Taip, mama įsitaisė bulvikių, kopustukų, svoguniukų dar šio to. Kaimynė pasiūlė žydinčių krūmų sodinukų, tad pasodinau ir juos palei kraštą. Žodžiu po truputį kultūrinamas landšaftas džiugina širdį ir suteikia rūpestėlių, kurie yra tikra atgaiva po Vilnietiško socialinio realizmo.

Tad baigęs šį įrašą, šaunu į Neverlendą taip pat :) pažiūrėsme ką kruša padarė su daržu ir kaip žolė kelia nupjautas galvas. Kaip matote, tampu visišku pensininku :D

O kas neturite savo "kaimo" maukit į Palangą :) Kol ten nesezonas ir nėra žmonių, įmanoma visai neblogai pailsėti ir atitrūkti...