Lietuva, ruduo...
Penktasis sezonai kaip ir pabaigon. Ruoduo užslinko greitai, miestiečiai kalena dantimis, šnirpščia nosimis ir baimingai galvoja apie atslenkantį šildymo sezoną... Tokios dabar dienos. Nebaigtoji rezidencija dar stovi, kaip stovėjusi, žolynai želia, "gynybinis" griovys, kaip matote taip pat dar puikuojasi. Šiam grioviui jau sukanka metai ir jis yra puikus lietuviškos kaimynystės ir mužikiškumo simbolis. Kas pamiršo priminsiu, kad šalimais, ana už tų horizonte matomų medžių, kaimynas statosi sodybą. Su kaimynu atrodo nepasisekė, gavau tipinį lietuvišką apsukruolį: daug šneka, daug žada, tačiau labai mažai daro, o ką jau daro, tai tik dėl savęs. Yra tokie žmonės, kuriais pasitikėti neverta. Kaimynas jungiasi elektrą nuo mano sklype esančios el. dėžės. Tam pernai rugsėjį prasikasė tranšėją. Tačiau žmogus matyt manosi esąs baisiai taupus ir praktiškas, tad kabelio nepirko iš LT parduotuvės ar tiekėjų, kaip visi normalūs žmonės, tačiau kreipėsi pas kažkokius vertelg