EVERLENDAS

Kai miestelėnai tykiai džiaugiasi, nenorėdami „prisikarksėti“ lietaus, kad nezmegtų, neapsitaškytų jų brangūs bateliai, palteliai, pulteliai, kad niekas netrukdytų važiuoti dviratukais, bėgti pusmaratonių, kad viso to fotkės būtų spalvingos, laimingos feisbukuose ir instagramuose, žodžiu tūlam miestiečiui lietus yra siaubas, košmaras, blogis, skundas, ašakos ir ašaros, dejonės ir galvaskausmis. Tai sodininkams viskas priešingai! Na gal išskyrus tuos pseudo sodininkus, turinčius mažėlessnį nei 20 arų plotelį ir visą biopusiausvyrą kuria laistymo žarnomis, vejapjovėmis, sintetinėmis trąšomis, keturračiais, šašlykinėmis ir pan., žodžiu čia kalbu apie realius, tikrus sodininkus gyvenančius tikroje gamtoje pagal tikrą metų laikų ritmą. „Kai gyvenu name, jaučiu kaip keičiasi metų laikai“ (L. Rimkus). Tai tie „tikrieji“ tikraižino, kad 2015 metų vasara, o vėliau ir ruduo yra baisingi ir sausringi. Praėjusi žiema buvo minkšta, šilta, augaliukai dėkingi mojavo galvutėmis vėjyje ir prausėsi

Mielas dienorašti, dovanok, kad nepelnytai tave apleidau. Kitą vertus (sukus, stačius), kaip tą pelną pamatuoti? Bet nemanyk, kad jei nieko nerašiau, tai nieko nebuvo. O juk buvo! Buvo vasara saulėta ir sausringa, užimta ir baisingai darbinga.... Apmaudu, bet šį sezoną vėl buvau tik sodininkas, dar nestatybininkas. Priežastys tos pačios: pokyčiai dar nepribrendo, o bankas, kurio vardo nebegaliu viešai ištarti nenuliūdindamas artimųjų ir vėl sakė „Ne, ne! Bet gal tu dar pagalvok, gal tau ištikro viso to nereikia? Gal dar palūkėk...“ ir t.t. Galas tuos bankus, skėčių dalintojus kai nelyja. Padariau išvadą, kad po šventojo Kubiliaus „užausųištrauktosLietuvosištosvisiškosšiknos“ skolintis normaliam butui ar namui gali tik tie, kam faktiškai paskolų ir taip nereikia. Žodžiu, kaip gerai sakė išmintingas ex kolega – „geriau jau buvo“ :) Bet negaliu skųstis :) Šių metų, turbūt gyvenime didžioji naujiena! Kuri taip pat koreaguoja planus, labiau nei bet kas kitas.  Pamaniau