EVERLENDAS

Kaip ir tikėjausi, didieji gyvenimo reikalai neskuba tvarkytis. Jei viskas taip eisis toliau, Neverlendo statymas atsideda dar metams, dviems, trims... Na, bet nenusimename, visada yra kuo užsiimti. Sodas, dabar mano aistra :) Vis gi žiemos nuostoliai dideli. Kaip ir rašiau, iš šešių rudenį pasodintų vaismedžių, pavasario sulaukė tik dvi obelaitės. Viena pražydo... :) Kažkaip ypatinga :) Auksis irgi atsigavo. Na žiūrėsime kas toliau. O rudenį teks vėl traukti į medelyną :) Įžymiosios eglaitės. Daug apdžiūvusių, nepadeda ir sausi, karšti orai. Tačiau kai kurios suvešėjo :) O tai naujakuriai kedriukai... kelios savaitės po persodinimo. Skleidžiasi spygoliai, dabar jau dar labiau... Atrodo patiko jiems Neverlendo skersvėjai :) štai jau ir po pirmosios žoliapjovos. Tolumoje matyti saukės pavėsio sienelės, kurios saugo kedriukus nuo kaitros.  Vis gi gera turėti savo kampelį. Nuvažiuoji ten ir nesinori grįžti į miestą. Praeitame gyvenime ryškiai buvau muž

Sveiki. Pagaliau prisiruošiau naujam įrašui. Išties rašau retokai, priežastis vis ta pati - gerų naujienų nedaug, o prastomis nėra ūpo dalintis. Visiems savų rūpesčių pakanka. Namo statyba jau trečią sezoną lieka vis dar užkonservuota. Čia priežastys vis tos pačios - vis tęsiasi skyrybų procesai, jau tuoj sukaks du metai, o galo dar nematyti. Viskas susideda: tradiciniai lietuviškų teismų tempai, kai kurių "dalyvių" tradicinis lietuviškas godumas, proto ribotumas, gal pavydas, pagieža, dar galas žino kas... jau nebesupaisau, o ir galvoti apie tai nusibodo. Aiškų tik viena, kad santuoka daug daug daug kartų didesnė rizika nei milijoninė paskola banke :))) Jau pusmetį stebiu kažkuo panašią dramą per televizorių ir suprantu, kad norint pasidraskyti, Lietuvoje erdvės ir galimybių tikrai pakanka, tad gal mano istorija ne tokia jau ypatinga. Ir užtaikyk tu man... :) Žodžiu, šia tema nebesiplėsiu, nes mano mintys išsakytos šiame bloge jau ir taip keliauja į teismą, lyg neva didelių