EVERLENDAS

Štai, radau foto, tai gražinu :) Tik išmečiau foto, kur tas namas minimalistiniam sklypuke. Gavau pastabą, kad jei žmogus pažins savo namą, gali būti jam nemalonu, galiu susilaukti net represijų, o ir šiaip liūdna foto. Tad kam ji :) Tad foto reportažas, štai: Per koridorių, per virtuvę, po siena - į lauką. Matosi ateinanti atšaka iš vonios kambario. Vengiame stačių kampų. Čia išlindome į lauką. Kaip matome pamatas nestoras, o tokį namą išlaiko :) O čia aš :) nusiplūkęs, bet užbaigęs didyjį rausimą. O čia kiškutis "ieško obuoliukų" :) O čia gražus namas. Konceptas panašus į maniškį. Planuoju panašias spalvas, tik mano stogas bus ne šokoladinis, o natūralaus molio spalvos (ne raudonas), panašios į šio namo pamato apdailą. Tai va tokios tokelės. Vis sprendžiu kokius vamzdžius pirkti: lenkiškus ar kitokius, uš vakarų europos. Pasižiūrėsiu ir į tuos oranžinius, bet jei bus stipriai brangesni, tada tiek to. Juk tie vamzdžiai atsidurs po betoninėmis grindimis, nemanau, kad jiems te

Dėl techninių kliūčų. Sorry. Bandžiau telefonu pakoreaguoti, bet visai prapuolė :) Bandysiu atkurti, bent foto. Gaila vieno gero komentaro, apie gyvenimo name privalumus. Prie progos dar sykį teiraujuosi Jūsų, ką manote apie lenkiškus plastikinius kanalizacijos vamzdžius? Ar yra realių skirtumų, ar daugiau religinio, politinio pobūdžio?

Taip palyginčiau progeso tempą, lyginant su pernai. Na, bet yra kaip yra. Viskas banguoja. Dabar banga nusileido :) Tad darbuojuosi po truputėli, kiek pats pajėgiu. Tiesa, vis dar kasu nulinę kanalizaciją. Maniau, kad šį darbelį užbaigsiu greičiau, bet viskas einasi sunkiau, nei tikėjausi: gruntas yra labai bjaurus kasti. Sunkiausiai eina 10 cm gylyję prasidedantis šlapias molis, sumišęs su akmenimis - žvyrmolis. Kad jį įveikti, reikia po mažą gabaliuką atsikapoti, atsigrandyti ir tada gali lopetą išmesti iš griovio :) Dievaži, darbas toks juodas, kad kartais pasijuntu lyg Sibiro tremtinys... Bet stengiuosi išlikti atkaklus ir užbaigti pradėtą darbą iki galo. Padaryta jau 3/4 darbų. "Praėjau" nuo aukščiausio taško iki tos vietos, kur vamzdis lys į lauką. Dar liko privesti porą kanalų: iš kairiau esančios vonios kambario ir tolėliau - iš virtuvės. Liko nedaug, tad neužilgo reiks pirkti konstruoti vamzdžius. Gal žinote kaip juos teisingai sujungti? Užtenka sunerti, ar reikia

Sveiki Vakar su matininku buvome sodyboje. Jeigu pamenate, sodyba statoma 5 ha sklype. Aišku, kad tiek žemės man nereikės, tad planuoju pasilikti sau apie 1 ha, o likusį sklypą planuoju dalinti 20-50 arų gabalais ir parduoti. Tokiems pat entuziastams, kaip aš (kurie trokšta gyventi dideliame sklype ir nenori arti turėti kaimynų). Kadangi nesu turtuolis, mafijozas ar žemėtvarkininkų giminė, negaliu iš karto padaryti padalinimo projekto, detalaus plano ir pradėti pardavinėti sklypelius. Todėl tai darau lėtai, kaip ir numato įstatymas: dalinu sklypą į tris gabalus, stoviu eilėse mėnesiais/metais laukdamas dokumentų sutvarkymo ir pan. Tai padaręs tikiuosi tuos tris gabalus dalinti toliau, galiausiai parduoti ir pasidengti banklams paskolas. Na, pažiūrėsime kaip seksis, viliuosi, kad per tą laiką gerieji mūsų interesų gynėjai (politikai) nesumąstys kokiu naujų kliūčių mano planui. Tačiau kol visa tai įgyvendinsiu, praeis ir krizė, o gal ir nauja jau bus užėjusi :D Šiuo metu kaip tik darau

Sveiki Pradėjus dirbti naujoje tarnyboje (baigėsi trečioji savaitė), išties mažiau laiko lieka ir dienoraščiui ir statyboms bei daug kam kitam. Tačiau šiais laikais, kai oficialioji bedarbystė puikuojasi daugiau nei 15 proc. indeksu, matyt skųstis nederėtų. Taigi, kol geri laikai kažkur išėjo ir grįžti nesiskubina ir statybos juda lėtai. Bet vis gi jos JUDA :) Dabar, kaip tikras Lietuvis urvinis kanopinis pats atsiraitoju rankoves ir kimb į darbus. Galiu užtikrinti - jausmas nuostabus. Po ofisinių pamaldų kompiuterio ekranui ir reikalų suktuko (toks mano naujasis darbas), ištrūkti į kaimą ir paskęsti vieversėlių giesmėse ir lietuje pievose yra tikra palaima. Kai dar pasidarbuoji kažką dėl savęs ir pamatai rezultatą, patikėkite, visas tas prakaito spaudimas pridvisusiose miestų sporto salėse po darbo valandų atrodo toks apgailėtinas ir beviltiškas laiko švaistymas. Na, aš apie tai pagalvoju kas kart :) Bent jau man tai tikrai taip. Tai nuo philosophijų prie tų darbų! Pradėjau kasti tr