EVERLENDAS

Rudenėlis įsibėgėja, dažosi lapai, vis dažniau prausia lietus. Įsibėgėja ir namo kepurės audimas :) Nors vakar ir lijo su pragėdruliais, Neverlende puškavo kranas ir ant stogo kėlė metalines sijas. Suvirintojai sijas prisegė, kad laikytūsi, o šiandiena ir rytoj turėtų lieti skystą metalą ir užvirinti jas amžiams. Vakar, po darbų neiškentęs nulėkiau pasižvalgyti ir padaryti keletą foto Šią nuotrauką padariau paskutinę, jau sukdamas arklius link Vilniaus. O čia norėčiau pasipuikuoti darbais, kuriuos pats savo rankom įveikiau. Taip atrodė anksčiau aprašyti smėlio/molio šlaitai, likę per kalvą prariaubus įvažiavimą į sklypą O taip atrodo juodžemiu užvežtas šlaitas. Darbavausi karučiu ir kastuvu nuo pat liepos II pusės. O čia kitas šlaitas, kurį užvežiau pirmiausią. Šiandiena ten jau šioks toks žolynėlis. Bendras vaizdelis. Kairėje seniau supilta ir jau apžėlę, dešinėje šviežiai supilta. Tikiuosi kitais metais čia bus velėna. Tas pats įvažiavimas prizoomintas iš namo per langą :) Ma

Taigi vat, prabėgus dviems mėnesiams, šiandiena vėl atgijo Neverlendo statybos :) Ištiesu, statyti namą - baisingai jaudinantis užsiėmimas, tad tyliai sau džiaugiuosi. Per pastarąją savaitę tokios naujienos: pasirasiau dvi sutartis - dėl stogo metalinio karkaso įrengimo ir dėl paties stogo įrengimo. Dabar atėjo laikas skelbti langų konkursą, garažo vartų konkursą ir surasti kas padarys solidnas laukujines duris. Kadangi name dauginasi vertybės, kurias jau įmanoma vogti, sugalvojau įrengti signalizaciją. Taigi, apie viską detaliau. Metalo karkasas stogui - keistokas daiktas. Pakėlus mano stogo nuolydžius ir taip suprojektavus normalų antrąjį aukštą, stogas tapo silpnoka vieta. Konstruktorius įpaišė metalo karkasą, maniškių masonų vadinamą "vertaliotu" :) Ir ant namo ir ant garažo stogų. Nors statybininkai visokiausiais būdais įkalbinėjo jo atsisakyti, nes, tipo, jis beprasmis pinigų švaistymas, bet aš apsisprendžiau paklausyti savo konstruktoriaus ir palikome jį. Blyn, juk ne

Štai ir prabėgo 6 (ar daugiau savaičių), atėjo ilgai lauktas rugsėjis. Dar Liepą aktyviai statęs pilaitę į dangų ir pasiekęs biudžeto bedugnę supratau, kad bus "popierinė duobė". Kaip apskaičiavau taip viskas ir vyko. Kadangi nieko ypatingo statybvietėje nevyko, nuotaika buvo niūroka, apleidau ir šį dienoraštį. Bet ši savaitė jau smagesnė ir tam yra priežasčių: 1. Bankas patvirtino paskolą. Tiesa ne tokią, kokią tikėjausi, bet galime judėti toliau. Šiuo metu vyksta popierių tvarkymas. Ryt eisiu pas notarą įkeisti sodybą. Šiuos reikalus tvarkant jau susidūriau su blogąja krizės grimasa: pastatyti namą iki esamos būsenos kainavo 200 tūkst. Rinkos vertė yra 80 tūkst. (!!!) Siaubas! Dabar suprantu, kodėl bankai "užrišo" paskolas. Galima statyti nebent tik sau, apsisprendęs gali sau tai leisti ar ne. Ekonominės logikos nė kvapo. 2. Atnaujinau derybas dėl stogo. Turiu vieną pusėtiną variantą, bet plačiau nedetalizuosiu, kol neturėsiu kontrakto. Rangovas atrodo rūpesting