Pradedame vedžioti vandenėlį

Lapkričio dienos, rodos taip ir neišaušta... Niūriausias, pilkiausias, tamsiausias laikotarpis. Tuoj adventas ir laukimas. Kažkodėl prisiminiau Fa yeung nin wa (arba In the Mood for Love, jei norite). Taip ir ieškai paguodos žaižaruojančiose Kalėdinėse vitrinose. Jau ta lietuviška melancholija. Atmosfera kažkur tokia :) Savaitgaliai tokie trumpučiai. Ėmęsis tvarkytis sodyboje vos apšyli, žiūrėk jau ir prietema. Senelis man kartą sakė "tai vilkų dienos, taip ir neišaušta...". 

Tačiau skubu užbaigti pradėtą darbelį: nuvesti "išvadą" iki vakarinės namo sienos, tuo pačiu ir vandenuko vamzdžius garaže numatomai kriauklei. Nusprendžiau garaže turėti ir šiltą ir šaltą vandenėlį, tad vamzdžiai du.

 

 Ta sija tranšėjoje prislėgė neklaužadą mėlyna "išvado" vamzdį, kuris šauna gilyn (jau užkasta) į 1,5 m gilumą. Matosi ir brangusis požeminis elektros kabelis (5x4 varinukas), šį irgi su vamzdžiu palaidojau. Mat reikės gal pirtyje elektros, gal ir nemažai: gal šildysime pirtį elektra? Gal šildysime marmurinio lauko baseinuko vandenį žiemą (čia pusiau juokai, jeigu ką), gal prijungsime kokių apšvietimų lauke... žodžiu kilovatų laikys iki kokių 10. Baltas vamzdis dar neapmautas termo izoliacija. Prie galo pridėsime užspaudžiamą trišakį: toliau vamzdis tęsis iki stovo laistymo žarnokui, o atšaka - kriauklės šaltas vandenėlis. Pilkas vamzdis jau termoizoliuotas.

Štai, tokia "termoflex" rankove apmoviau vamzdžius, vėliau viską užkasiau. Taip vamzdžiai gyvens po garažo betoninėmis juodgrindėmis. Neturėtų užšalti. Nes virš vamzdžių dar bus polistirolo sluoksnis. Mąstau taip: garaže šaltis gali smelktis tik iš viršaus, pro grindis žemyn. Juolab, kad garažas bus nešildomas.

O čia jau viskas apmauta termo rankovėmis. Pats izoliacijos užtempimas buvo darbelis kaip reikiant. Mat vamzdis yra d20, o termoizoliacijos rankovės skylė d18. Kadangi termoizoliacija yra lyg kempinė, užtraukti įmanoma, bet reikia jėgos. O kadangi rankovės ilgos - 2 m, tai per ilgį susidaro pasipriešinimas. Vėliau įsigudrinau perkirpti ir mauti po metrą.

Trys vamzdukai kaip broliukai :) Jau visi apšiltinti. Tikiuosi žiurkės nesugadins viso reikalo...

Čia viskas šauna po pamatu į katilinės patalpą, kurioje tikiuosi sutalpinti viską: ir kieto kuro pečių, ir geoterminį agregatą, ir hidroforą, ir boilerius - akumuliacines talpas, ir filtrus ir visa kita. Nelabai įsivaizduoju kaip tai padaryt, nes ta patalpa kokių 4 kv. m. ploto, visa viltis - aukštos lubos. Daug ką tikiuosi pakabinti viršuje...

Čia jau išneriame katilinėje. Juodas vamzdėkas - įvadas, o mėlynas - išvadas į pirties perspektyvas. Praeitą savaitgalį Akropolyje, kaip žinoma buvo "jomajo diena" :D Tai išpirko juodus vamzdžius su mėlyna juosta, liko tik "panature" mėlynas. Tačiau tai aukšto spaudimo vamzdis skirtas geriamajam vandeniui, d32, tiesa, tik 2 mm storio. Tačiau pardavėjas žegnojosi ir sakė kažką tokio "aš jau 30 metų santechniku dirbu...", tad pamaniau, kad turėtų laikyti. Šį vamzdį planuoju pajungti jau iš hidroforo, tad spaudimas neturėtų būti visa griaunantis...

 

O tai trapukas iš arti. Laukiam betono...

Tad viskas beveik užkasta. Gaila šiandiena negalėjau užbaigti, tad teks dar paskirti kurį savaitgalį. Darydamas šį darbelį pamaniau, kad jei mano asmeninė krizė užsitęs (kas labai tikėtina), galėsiu pats pasivedžioti ir visus vandentiekius. Ištiesu tai nėra sudėtinga. Tiesiog stengiuosi daryti kuo mažiau sujungimų - tuo mažiau galimybių varvėjimams ir panašioms bėdoms.