Zuikių baubas

Koks gražus šiemet ruduo. Mažai lietaus, daug saulės, kartais užslenka rūkas. Na, buvo keletą trumpalaikių kataklizmų, bet trumpalaikių. Šiaip jau gražu. Medžiai jau prieš porą savaičių išsidažė daugiausia geltonai, o dabar palengva jau meta savo rūbą :) štai jums rudeninis viliotinis (striptizas).

Savaitgalį net pavyko pabraidyti po lapus, jie tokie geltoni, švarūs, dar sausi, šiukžda ir kvepia... 

 Tai bent žolės auga :) ryškiai gavo kokios radiacijos. 

O gal tai GM kmynas? Tarkime nubyrėjo nuo bandelės arba iš šašlyko marinato ir sudygo. Ryškiai taip ir nutiko :)

Taigi grįžtame prie zuikių puikių :) Kaip jau anksčiau apsiskelbiau, Neverlende pasėjau vaismedžių ir šiaip medžių. Kaip žinia, kai įsitaisai jaunų medelių, ši žinia mygam apskrieja visus apylinkės ilgaausius, pelėnus ir visokius kirstukus. Šie aptaria naujieną, tada patraukia įsitikinti ir pagraužti žievę. Pasirodo šis smagumas vyksta sausį-vasarį, o kartais ir dažniau. Todėl patartina sodinukus slėpti ar imtis kitų priemonių. 

Pradžioje maniau, kad tai liečia tik vaismedžius, tad sakiau apraišiosiu žiemai kokiomis nors pušų šakelėmis (zukiai jų nemėgsta) ar pan. Tačiau pasiskaitęs internete aptikau, kad aštriadančiai lygiai taip pat doroja klevukus, ąžuoliukus, berželius ir kitus medžius :( O tai jau gaunasi daug medžių. Tad nusprendžiau išbandyti pažangias priemones.

Vienas toks sodininkas p. Juozas Kvietinskas kartą išrado mišinį, kuriuo ištepliojus medžius, zukiai negali prisiartinti per metrą ir davė jam pavadinamą "Zuikių baubu":) Mišinys buvo paskelbtas internete ir šiandiena, pasirodo, jau yra tapęs vos ne liaudies receptu :D Šiaip mišinys yra unikalus tuo, kad visai paprastai sutaisomas ir, kaip teigia išbandžiusieji, labai efektyvus. Tai ir aš nusprendžiau jį išbandyti. 

Įvedęs gūglėj veterinarijos vaistinė radau artimiausią ir ten nusipirkau "Herbacero" tepalą - vaistą skirtą gydyti karvių tešmenims ir kitoms geroms vietoms. 250 g indelis kainavo apie 15 Lt, dar tiek pat paklojau už pusantro litro nevalytų žūvų taukų "bambalį". Tai ir viskas ko reikia. Sąmata apie 30 Lt.

 "Herbaceras" tirpsta nuo kūno temperatūros, lyg koks vaškas. Tačiau aš naudojau dujas :) Palengva kaitinau puodynę su vandeniu. Jame paskandinau plastikinį "Herbacero" indelį. Paklojau šaukštų, kad nebūtų tiesioginės kontaktacijos su dugnu ir plastikas neišsilydytų. Ir tikrai - vaistų košė ištirpo ir pavirto "Cedevitos" spalvos skystimėliu 

Kol lydėsi tešmenų vaistai, atsimieravau maždaug 250 ml žuvų taukų. Nu taip iš akies. Pagal originalų receptą komponentų maišymas turi būti 1:1. Tačiau vėliau apsukrūs veterinaristai patobulino receptūrą pakeisdami santykį: žuvies tauko 4 dalis su 1 dalimi Herbacero. Taip taip, šis mišinys pradėtas net pardavinėti veterinarinėse vaistinėse :D Tačiau maniškėje panacėjos nebuvo, tad teko pačiam pabūti alchemiku. Aš pasirinkau originalų receptą ir pyliau maždaug 1:1.

Taigi, gavau oranžinį kisielių - smirdalą. Kvapas nestiprus, bet toks labai savotiškas. Jaučiasi kamparo pustoniai. Žodžiu sumaišyti dalis pavyko ir ėmiau iš širdies teplioti naujuosius Neverlendo gyventojus... 

Tepiau ir kamienus ir šakeles. Mat kiškiai piškiai moka pasistiebti ir aukščiau pasiekti. O be to, kai prisninga sniego pusnys, lengva pasiekti net viršūnes. Tad nutepliojau nuoširdžiai nuo pašaknų iki viršunėlių, įskaitant visas šakeles.

Šie tiek liko. Tai nusprendžiau pasilikti, gal žiemą reiks kartoti procedūrą. Maža kas, gal siautės vėtros ir nuplaus mano vaškavimą. 

Šiaip kas gerai aprišus visokiais aprišalais, kad ne tik saugo nuo kiškių, bet ir nuo šalčio. Vėliau tai sugalvojau ir supratau, kad dabar maniškiai liks be marškinių per speigus, o žiemos juk šaltos šiais laikais, tai ir net nežinau ar gerai čia viskas bus.