Eglutės ir akmenys...
Su vis gausesniais saulės spinduliukais, vis labiau norisi gyventi savo kaime :) Praeitą savaitgalį vėl moviau į Neverlendą :) Nors šeštadienis buvo toks žvarbus... Tai pašlitinėjau aplink ir važiavau vėl į Vilnių. O sekmdienį nors pūtė baisi skersapūtė (girdėjau nupūtė rotušės lempas), bet vis vien buvo jau smagiau.
Seniai jau suku galvą, kaip gi reikia "pažymėti" savo teritoriją? Jei pamenate, namą statau ant 1,5 ha sklypo, kurį ateityje planuoju dar sudalinti ir galiausiai ištiesti kojas apie 1 ha plote. Plotas nėra toks jau didelis, tačiau vis vien sunkoka būtų apsitverti jį kokia tvora. Apskritai tradicinės tvoros idėja gyvenant gamtoje man niekaip nelimpa. Nelabai aišku kam ji apskritai reikalinga. Tačiau kadangi jau turiu spurdančių kaimynų, suprantu, kad mano vienatvės viešpatavimas baigiasi. Neišvengiamai prisiveis žmonių, šunų, daržų, pirtelių ir panašių linksmybių. Kaip vis dėlto gerai, kad pasirinkau namo vietą toliau nuo sklypo krašto, kad nereiks pro langą matyti kaimyno "bitavūchos". Čia žiauriai svarbu, bent jau man...
Žodžiu grįštant prie pastarojo sekmadienio :) pradėjau sodinti eglutes, palei sklypo ribą. Esu regėjęs gyvatvorę iš paprastų eglių. Jėga! Tai arti vienas kito susodinti medžiai į juostą. Eglės auga ir sudaro tokią tankią žalią sieną, kad ten joks šuo nepralįs. Be to, ši gyvatvorė žaliuoja ištisus metus ir žiemą labai gražiai atrodo. Tai nusprendžiau pamėginti užsodinti tų eglaičių.
Nuotrauka telefoninė, gerokai išplaukusi. Bet esmė tokia, kad "praėjau" kokį 20 metrų :) Gaila negalėjau palaistyti, nes dar neturiu vandens. Hm... neaišku kaip čia prigis, bet dalis turėtų prigyti. Žemė gera. Vežiau su žemėmis ant šaknų ir visą kitą. Na matysime.
Kita apsitvėrimo idėja, kuri man neduoda ramybės yra angliška akmenų tvora. Kartą vaikštinėjau po žvėryną ir pamačiau du masonus statančius tokią tvorą aplink vieną sodybėlę. Kadangi čia kalba eina apie akmenis (o aš gi akmenų majakas :) Tai aišku, kad nupėdinau paklausinėti ką jie čia renčia. Tiedu man mielai papasakojo, kad yra grįžę iš Airijos ir ten išmokę daryti va tokias senovines akmenines tvoras.
Šioje tvoroje nėra jokios rišamosios medžiagos. Akmenys yra dedami vienas ant kito taip, kad "kristų į save". Ir gaunasi toks pylimas, kuris stovi paskui tūkstantį metų :) Šiaip sprendimas žiauriai geras, ir galėtų saugoti nuo pavasarinių pievų gaisrų. Aišku akmenų čia reikia žiauriai daug ir vien dėl to sunku bus tai įgyvendinti. Tačiau kokia nuostabi idėja ir Lietuvoje visiška egzotika. Bet kitą vertus tinka prie japoniško koncepto...
Seniai jau suku galvą, kaip gi reikia "pažymėti" savo teritoriją? Jei pamenate, namą statau ant 1,5 ha sklypo, kurį ateityje planuoju dar sudalinti ir galiausiai ištiesti kojas apie 1 ha plote. Plotas nėra toks jau didelis, tačiau vis vien sunkoka būtų apsitverti jį kokia tvora. Apskritai tradicinės tvoros idėja gyvenant gamtoje man niekaip nelimpa. Nelabai aišku kam ji apskritai reikalinga. Tačiau kadangi jau turiu spurdančių kaimynų, suprantu, kad mano vienatvės viešpatavimas baigiasi. Neišvengiamai prisiveis žmonių, šunų, daržų, pirtelių ir panašių linksmybių. Kaip vis dėlto gerai, kad pasirinkau namo vietą toliau nuo sklypo krašto, kad nereiks pro langą matyti kaimyno "bitavūchos". Čia žiauriai svarbu, bent jau man...
Žodžiu grįštant prie pastarojo sekmadienio :) pradėjau sodinti eglutes, palei sklypo ribą. Esu regėjęs gyvatvorę iš paprastų eglių. Jėga! Tai arti vienas kito susodinti medžiai į juostą. Eglės auga ir sudaro tokią tankią žalią sieną, kad ten joks šuo nepralįs. Be to, ši gyvatvorė žaliuoja ištisus metus ir žiemą labai gražiai atrodo. Tai nusprendžiau pamėginti užsodinti tų eglaičių.
Nuotrauka telefoninė, gerokai išplaukusi. Bet esmė tokia, kad "praėjau" kokį 20 metrų :) Gaila negalėjau palaistyti, nes dar neturiu vandens. Hm... neaišku kaip čia prigis, bet dalis turėtų prigyti. Žemė gera. Vežiau su žemėmis ant šaknų ir visą kitą. Na matysime.
Kita apsitvėrimo idėja, kuri man neduoda ramybės yra angliška akmenų tvora. Kartą vaikštinėjau po žvėryną ir pamačiau du masonus statančius tokią tvorą aplink vieną sodybėlę. Kadangi čia kalba eina apie akmenis (o aš gi akmenų majakas :) Tai aišku, kad nupėdinau paklausinėti ką jie čia renčia. Tiedu man mielai papasakojo, kad yra grįžę iš Airijos ir ten išmokę daryti va tokias senovines akmenines tvoras.
Šioje tvoroje nėra jokios rišamosios medžiagos. Akmenys yra dedami vienas ant kito taip, kad "kristų į save". Ir gaunasi toks pylimas, kuris stovi paskui tūkstantį metų :) Šiaip sprendimas žiauriai geras, ir galėtų saugoti nuo pavasarinių pievų gaisrų. Aišku akmenų čia reikia žiauriai daug ir vien dėl to sunku bus tai įgyvendinti. Tačiau kokia nuostabi idėja ir Lietuvoje visiška egzotika. Bet kitą vertus tinka prie japoniško koncepto...
Daryk is akmenu, grazu, atvaziuosiu pasirnkt nakti vieno kito :)
AtsakytiPanaikinti:( ot varguoliškas mentalas. Tai taip lietuviška, tautiška... Atrodo, kad reikia ne apie tvorą, o apie kulkosvaidį ant stogo galvot. Pzzz... Šiaip patys akmenys nėra vertybė. Lietuvoje akmenų netrūksta. Vertybė yra tų akmenų surinkimas, o ypač atvežimas.
AtsakytiPanaikintiBet vogti, tai adrenalinas
AtsakytiPanaikintiSveikas
AtsakytiPanaikintiButu idomu pamatyti kaip dabar atrodo tavo sodinto eglututes :)
As jau 4 metai kai savo sklypa apsodineju su eglutemis, pušimis, beržais ir kitais medeliais :)
mane surasi
grubus@gmail.com
Gintaras