2010 m. birželio 6 d., sekmadienis

Vasaros savaitgaliai

Sveiki

Darbai kiek stabtelėjo, mat praėjusį savaitgalį lankiausi Nidoje, kur dalyvavau grupiokų mini sąskrydyje.
Vis dėlto Nida yra tikras perlas. Spėju tai geriausia ką turime Lietuvoje...

Šį savaitgalį vėl išvyka, su bendradarbiais. "Pasiparinti" į kaimo sodybą. "Team building". Tad vėl poilsis :) Tik šį kartą jau ne visą savaitgalį. Tad šiek tiek spėjau nuveikti ir naudingų darbų.

Ūgi pradėjau slėpti nuo saulės UV tuos langų putų makrofleksus. Tariausi su langų meistru kaip efektyviausiai tai atlikti. Tai sužinojau du būdus: nusipirkti ir užklijuoti specialia juostą (metras apie 3 Lt) arba tiesiog nudažyti laukui skirtais dažais. Įvertinęs tai, kad šiandiena nežinau kiek dar "gyvensiu" be apšiltinimo ir lauko apdailos (ilgainiui lietus gali nulyti, gausūs vėjai - nudraskyti tas lipias juostikes) ir ekonominį faktorių, nusprendžiau dažyti.

Ermitaže nusipirkau baltai kreminės emalės dėžikę, dažytojo pleistrą (apsaugti langų rėmą nuo išmozojimo), statybinį peiliuką, plonų teptukų, skiediklio ir pradėjau. Darbą darant kruopščiai, pasirojo jis neina taip greitai kaip tikėjausi :) Pirmiausia reikia atsargiai nuskusti putų perteklių. Reikia stengtis nepažeisti lango rėmo. Paskum apklijuoti rėmą apsauginiu dažymo pleistru. Na ir tada "piešti". Apipjausčius putas, atsiveria lyg kempinė. Dažant tą kempinę stengiausi gerai prigirdyti emale. Idant atlaikytų atosferos poveikį, gerai atspindėtų UV. Baigus teplioti, reikia atsargiai nuimti pleistrą, nes jei paliksi, tada emalei sudžiūvus jį bus sunku nuplėšti gražiai, mat paliks visokių pridžiūvusių juostos bei dažų likučių. Galiausiai skiedikliu (vaitspiritu) pagirdytu "škuduriuku" reikia apvalyti atsiradusius "varveklius", taškelius ir savo rankas. Taip per 3 val. "padariau" 3 langus. Darbą vėl apsunkino tas prabangusis namo aukštis, mat reikėjo kabarotis kopėčiomis. Bet rezultatu galiausiai likau visai patenkintas. Tik liko dar daug langų :) Bet tai smagu, kai turi tokių darbų, jautiesi tikru gaspadoriumi. Nežinau kaip tau - skaitytojau, bet man šis poreikis verda kraujyje ir vis labiau burbuliuoja....

O va čia pabaigai: desertas. Pasiskolinau iš "Degančiu sniegu", autorės rastomis superinėmis įdėjomis. Apskritai šio blogo autorė demonstruoja puikų skonį ir nuostabią išmone, tad siūlau kam aktualu ten paskaityti daugiau. Man jos idėjos labai patinka. Jei nori daugiau...




P.S. Beje, su kraštovaizdžio architektais finalizuojame didįjį kūrybinį darbą - sodybos kraštovaizdžio projektą ("Kas kur ir kaip bus pastatyta, padėta, pasodinta"). Tikiuosi greitai pasidalinti rezultatais.

2 komentarai:

  1. Ir man patiko sios idejos :) tikrai grazu. Bet tai tiek nedaug reikia, o tokiu sienu labai retai kada rasi. O zmones tingi, tingi pasidaryti ka nors originalaus ir grazaus. Na bet dar reikia ir pritaikyt.

    Nida... As tai sakyciau, kad visa Neringa yra perlas. Ir dar koks perlas! Jokios palangos jam neprilygs! Kur zmoniu tiek, kad nerasi kur ramiai papludimy pagulet. O vat bet kur Neringoj ramybe, poilsis. Kopos :) Tyras oras. Vienu zodziu - poilsis.

    Na yra kokiu minciu apie apdaila?

    AtsakytiPanaikinti