Nulinė kanalizacija

Sveiki

Pradėjus dirbti naujoje tarnyboje (baigėsi trečioji savaitė), išties mažiau laiko lieka ir dienoraščiui ir statyboms bei daug kam kitam. Tačiau šiais laikais, kai oficialioji bedarbystė puikuojasi daugiau nei 15 proc. indeksu, matyt skųstis nederėtų. Taigi, kol geri laikai kažkur išėjo ir grįžti nesiskubina ir statybos juda lėtai. Bet vis gi jos JUDA :) Dabar, kaip tikras Lietuvis urvinis kanopinis pats atsiraitoju rankoves ir kimb į darbus. Galiu užtikrinti - jausmas nuostabus. Po ofisinių pamaldų kompiuterio ekranui ir reikalų suktuko (toks mano naujasis darbas), ištrūkti į kaimą ir paskęsti vieversėlių giesmėse ir lietuje pievose yra tikra palaima. Kai dar pasidarbuoji kažką dėl savęs ir pamatai rezultatą, patikėkite, visas tas prakaito spaudimas pridvisusiose miestų sporto salėse po darbo valandų atrodo toks apgailėtinas ir beviltiškas laiko švaistymas. Na, aš apie tai pagalvoju kas kart :) Bent jau man tai tikrai taip.

Tai nuo philosophijų prie tų darbų! Pradėjau kasti tranšėjas nulinei kanalizacijai. Įprastu atveju tai nėra ypatingas darbas, mat namo viduje kasama negiliai, gal per sprindį, vėliau ant viso to pilamos betoninės juodgrindės. Bet, mano atveju taip nesigauna. Tuoj padėstysiu kodėl.

Pirmą, nusprendžiau, kad man reikės turėti normalų kraną garaže/dirbtuvėse. Kam? Na pagalvokime: planuoju turėti sodų, daržų, japoniškų sodų ir kitų galų. Taigi bus daug žemės knisimo tipo darbų visuomet. Baigus juos, namo keliausiu per garažą/dirbuves (tam beje pasidariau ir duris atskiras, kad patogiai patekti į ūkines patalpas/garažą. Galų gale juk sodininkai per paradines duris gal nevaikšto?). Bus patogu čia pat pirmiausia nusiplauti purvą nuo rankų? Taip. Kita aplinkybė: dievinu sultis. Planuoju turėti obelų ir kasmet išsispausti bent jau kokį 100 litrų sulčių. Šis darbas vyks matyt garaže. Procesas bus panašesnis į kažkokį pramoninį. Dar nežinau kokias priemones tam įsitaisysiu, bet tiksliai žinau, kad buitinės virtuvinės sulčiaspaudės ir kitokios mašinėlės tam tikrai netiks. Taigi, šis darbas vyks greičiausiai garaže, kuri tądien atstos ūkinį. Obuolius reiks plauti. Žodžiu kriauklė, plautuvė ten tikrai reikalinga.

Antras dalykas. Garažas yra šiaurinėje pusėje, o nuotėkų valymo įrenginiai suplanuoti priešingoje - pietinėje. Taigi, garaže atsiranda aukščiausias nulinės kanalizacijos taškas, nuo kurio kanalizacija keliauja per visą namą į pietinę pusę, iš visų kitų likusių trijų taškų "surinkdma" įtekančias nuotėkas.

Trečia aplinkybė: Mano namo viduje yra nešančių sienų, kurios yra ant rimtų nešančių pamatų. Pats garažas juk yra prilipęs prie namo šoninės (nešančios) sienos. Kanalizacijos vamzdynas, kol papuls į nuotėkų rezervuarą, kirs net keturias nešančias sienas. Mano pamatai yra poliniai. Tai yra - keturiasdešimt du į žemę susmigusius gigantiškus polius karunuoja 50 cm aukščio gelžbetoninis vainikas (rostverkas). 10 cm išorėje (kol kas), 40 cm žemėje. Turbūt suprantama, kad net keturiose vietose kertant nešančių sienų pamatus, jų gręžti ir kitaip niokoti tikrai nesinori. Geriau jau tranšėjas kasti kiek gilesnes ir palysti po visais tais pamatais, jau pradedant nuo garažo.

Ketvirta aplinkybė: Įvertinus šios žiemos šaltuką (girdėjau, kad soduose užšalo 1,5 m. gylyje sukasti vandentiekio vamzdžiai), būtų saugiau, jei iš namo vamzdžiai išlystų jau minimum 1,5 m. gylyje.

Įvertinus visas šias aplinkybes paaiškėja, kad aukščiausiame taške tranšėją reikia pradėti nuo 60 cm gylio ir iki sienos nuvažiuoti dar metrą gylyn. Taip susidėliojęs teoriją, dar pasibraižęs kur bus tie vamzdynai ir pradėjau.

Wau, patikėkite, tai įgyvendinti darbelis nemenkas. Jei pamenate, maniškio namo viduje yra subertas žvyrmolis, kurį radome mano sklype, kuris puikiai tiko ir nereikėjo papildomai išlaidauti užvežinėjant žvyrą ar pan. gruntą į pamatus. Tas vietinis gruntas per visą tą laiką susiplūkė, sukietėjo ir pasidarė lyg esfaltas. Kąsant pirmiausia reikia prasiskaldyti (tikrąja to žodžio prasme) 10 cm "plėvę". Tada atsiduri drėgname sluoksnyje (apie 30 cm), kuris panašus į plastiliną su akmenimis. Įveikus šį, prasideda drėgnas smulkus šviesus (vietomis baltas) smėlis. Tai va tokius apkasus ir varau. Dirbti reikia gana siauroje tranšėjoje. Tokiam ofisiniam berniukui tai tikrai įspūdingas užsiėmimas. Norit išbandyti? :)

Per du savaitgalius ir pora vakarų po darbo kirtau pirmąją sieną ir įveikiau vieną kambarį, pasiruošiau keliauti į antrą kambarį. Darydamas šį darbą supratau koks nelengvas yra duobkasių darbas. Nuo šiol praeidamas gatvėje prp kasančius griovį visada prisiminsiu, kaip tai pats dariau. Šis darbas tikrai vertas pagarbos :)

Pirmos dienos rezultatas. Anapus sienos išlendame į garažą.

Dabartinė situacija. Kairiau matyti, kaip "įteka" intakas, kuris "nusileidžia" iš antrojo aukšto (truputi matosi sienoje esanti vamzdynams palikta niša)