EVERLENDAS

Aidint paskutiniams vasaros akordams įsisuko visokios veiklos. Gaila, kad ruduo šiemet atėjo rugpjūčio mėnsį, turbūt atsigaivinti ežere niekam nebesinori :) Užtat Neverlende prilindo šilbaravykių... Japoninis klevukas turi kaimyną... :) ...kuris neužilgo persikraustė į keptuvę :D Taip, pirmą kartą pats tai išsikepiau! O tai mano mažytė motyvacija - kompensacija kibti į darbukus. Kai važiuoju pasidarbuoti, stengiuosi negaišti laiko. Kadangi dažnai vienas karaliauju Neverlende, nesinori kurti grilio. Tad leidžiu sau šią mažytę šventę. Sakykite ką norite, bet šis maistas man patinka ;) O kam nepatinka, galit pažiūrėt šitą :) Štai kas liko iš pirmojo Neverlendo statinio - lauko tuoleto. Formuojant paradinį kiemą, šio statinio vietoje atsirado šlaitas. Tad dabar teks "lakstyti" į kaimyno analogišką būdelę. Ėch, jauki buvo vietelė :D Besidžiaugdamas savo nuveiktais žemės darbais, sugalvojau, kad reikia kuo greičiau apsitvarkyti naujuosius šlaitukus....

Pirmiausia noriu padėkoti skaitytojams už komentarus ir patarimus. Juokingiausia tai dėl tų žemuogių :) Rašiau pavargęs tai supainiojau su avietėmis... lempa. Ačiū už palaikymą dėl tų skyrybų, tai tikrai palaiko. Advokato kol kas nekeisiu, nes tada jau matyt reiktų p. Černiauską samdyti. Neprarandu vilties, kad sveikas protas nugalės, tad nenoriu būti tas kuris draskosi. Kažkaip savigarba neleidžia.  Even if you win the rat race – you're still a rat! Taip pat esu dėkingas Igoriui dėl žoliapjovės patarimų. To įkvėptas apsisprendžiau, susikaupiau ir pasiryžau išspręsti šią įsisenėjusią savo problemą. Pasidomėjęs sužinojau, kad maniškiu atveju, turint omenyje plotą ir tai, kad artimiausiu metu nenusimato sklypo lyginimo darbų tinka bene vienintelis įrenginys: profesionali rotacinė šienapjovė - krūmapjovė. Netinka nei standartinės žoliapjovės, nei sodo traktoriukai ir net įprastos šienapjovės. Tokį įrenginį įvaldžiau ir per pusdienį nubirbinau plotą, kurį trimeriu...

Sveiki sveiki. Turbūt mano įrašus skaito jau tik vaiduokliai :) apleidau savo dienoraštį, tačiau nepamiršau. Tiesiog neturiu ką gero papasakoti, mažai kas vyksta, visiškas sąstingis. O tuo kas vyksta, nėra jokio noro girtis. Esmė vis ta pati - 2010 metais prasidėjusios skyrybos vis dar tęsiasi, o kol tai tęsiasi stovi viskas, ne tik statybos, svajonės, bet ir pats gyvenimas. "Ačiū" savo išgamai exžmonai, už  pavogtus jau du mano ir ne tik mano gyvenimo metus, liūdna, bet matyt jų bus ir dar daugiau. Daugiau komentuoti nė nesinori, nes šie įrašai vėliau keliauja į teismą, kaip neva mano nesuskaičiuojamų turtų įrodymai :D Na, bet ne viskas čia taip blogai, juk vasarą buvo ir saulėtų dienų. Štai pasidalinsiu keliomis nuotraukytėmis bylojančiomis, kad Neverlendas visgi gyvuoja :) Žalia žalia... visgi kaip gera turėti savo žemės lopinėlį.  Šiemet jau sulaukėme pirmųjų braškių :) Sako antraisiais metais jų būna gerokai daugiau Pienių vynas :) Kepiniuka...

Kaip ir tikėjausi, didieji gyvenimo reikalai neskuba tvarkytis. Jei viskas taip eisis toliau, Neverlendo statymas atsideda dar metams, dviems, trims... Na, bet nenusimename, visada yra kuo užsiimti. Sodas, dabar mano aistra :) Vis gi žiemos nuostoliai dideli. Kaip ir rašiau, iš šešių rudenį pasodintų vaismedžių, pavasario sulaukė tik dvi obelaitės. Viena pražydo... :) Kažkaip ypatinga :) Auksis irgi atsigavo. Na žiūrėsime kas toliau. O rudenį teks vėl traukti į medelyną :) Įžymiosios eglaitės. Daug apdžiūvusių, nepadeda ir sausi, karšti orai. Tačiau kai kurios suvešėjo :) O tai naujakuriai kedriukai... kelios savaitės po persodinimo. Skleidžiasi spygoliai, dabar jau dar labiau... Atrodo patiko jiems Neverlendo skersvėjai :) štai jau ir po pirmosios žoliapjovos. Tolumoje matyti saukės pavėsio sienelės, kurios saugo kedriukus nuo kaitros.  Vis gi gera turėti savo kampelį. Nuvažiuoji ten ir nesinori grįžti į miestą. Praeitame gyvenime ryškiai buvau...

Sveiki. Pagaliau prisiruošiau naujam įrašui. Išties rašau retokai, priežastis vis ta pati - gerų naujienų nedaug, o prastomis nėra ūpo dalintis. Visiems savų rūpesčių pakanka. Namo statyba jau trečią sezoną lieka vis dar užkonservuota. Čia priežastys vis tos pačios - vis tęsiasi skyrybų procesai, jau tuoj sukaks du metai, o galo dar nematyti. Viskas susideda: tradiciniai lietuviškų teismų tempai, kai kurių "dalyvių" tradicinis lietuviškas godumas, proto ribotumas, gal pavydas, pagieža, dar galas žino kas... jau nebesupaisau, o ir galvoti apie tai nusibodo. Aiškų tik viena, kad santuoka daug daug daug kartų didesnė rizika nei milijoninė paskola banke :))) Jau pusmetį stebiu kažkuo panašią dramą per televizorių ir suprantu, kad norint pasidraskyti, Lietuvoje erdvės ir galimybių tikrai pakanka, tad gal mano istorija ne tokia jau ypatinga. Ir užtaikyk tu man... :) Žodžiu, šia tema nebesiplėsiu, nes mano mintys išsakytos šiame bloge jau ir taip keliauja į teismą, lyg neva didelių ...