EVERLENDAS

Stogdengys atsiuntė MMSu 2 fotkes. Sėdžiu ir šypsausi :) Dar parašė, kad ryt penktadienis. Hm... gal čia kažkokia užuomina? (šneka visai kaip mano žmona). Gal čia kokia tradiciją? Gal Jūs žinote?

Štai kas aktualiausia: langai ir signalkė. Tačiau kaip gi stogas ? Na, po truputuką tveriasi. Jau 3/4 stogo pasipuošė gegnėmis. Šiandiena kaip tik vyko išvažiuojamasis posėdis, kuriame išsprendėme stogo išsikišimo klausimą. Priminsiu: pagal projektą, stogas išsikiša apie 50 cm nuo sienų. Tačiau suklojus gegnes, jos išsikišo daugiau (na, tiesiog iki nupjovimo, techniškai taip gavosi). Ir tada toptelėjo, kad gal reikia ir palikti daugiau, mat turiu prašmatnų ilgą balkoną miegamajame. Toks ilgesnis išsikišimas bus stogelis balkonui. Pradžioje maniau pailginimą daryti palei visą sieną (kurioje įkabintas tas balkonas). Tačiau čia kilo estetinė ir konstrukcinė problemėlė, kaip tokį snapą tinkamai įrengti, o tai nėra taip paprasta ant 4 šlaitų stogo. Pažystamas architektas patarė apskritai prailginti aplink visą namą, esą taip pagerės namo proporcijos, namas atrodys nebe toks gremėzdiškas. Beje, tam neprieštaravo ir MAIN architektas. Hm... Visokių būta svarstymų ir patarimų. Tačiau susirinkę ...

Nors vakar žemė maišėsi su dangumi, neištvėriau ir nulėkiau į Neverlendą :) Norėjau įsitikinti savo akimis, ar aidi plaktukų stuksenimas ar ne. Pasirodo "aidi aidi aidi, vis...". Masonai darbus jau buvo pabaigę, bet stogo užuominas radau. Mediena sukelta į antrąjį aukštą, patikrintas ir balkono tvirtumas, murlotai jau veik sudėti, šviečia pirmosios gegnės... laukiau šito 2 mėnesius! Puikumas, nuotaika iškarto pasitaisė. Beje, man - miesčioniui sunku buvo įsivaizduoti, kokia žiema užėjo. Vilniuje to nepasjusi, bet išsukus į užmiestį įpuoliau į baltą komą... Pirmasis kambarys uždengtas gegnėmis - prašmatnusis svajonių miegamasis. Atsirado lubų užuomina. Susiformavo kambario erdvės pajautimas. Pro vitriną matyti, kokia žiema užgulusi čiuplučius Lietuvos petukus... Čia vaizdelis iš lauko. Pasižiūrėjus į šį tvarinį ir kilo architektūrinė įdėja: išlindusių gegnių netrumpinti, o palikti kaip stogelį balkonui. Blyn, mintis atrodo viliojanti. Nors tai projekto pakeitimas, reiks t...

Sveiki. Nors oficialiai šią savaitę jau tveriamas stogas, tačiau baisu galvoti kaip viskas vyksta iš tikrųjų. Argi ne puikus orelis? :) Kuo toliau tuo linksmiau: šiandiena iš dangaus krenta ledo gabalai. Paprastai myliu rudenį ir lietų (juk esu melancholikas lietuvis!), bet šiemet visa tai manęs visai nedžiugina... Na, bet yra kaip yra. Stogas vis vien po truputi tveriasi. Tiesa, savo akim dar neregėjau, bet iš stogdengių žinios tokios: darbai prasidėjo, kranas sukėlė medieną į pastogę (baisiai aukšta pilis, rankomis lentų pakelti į antrą aukštą – jokių galimybių. Tinginiai!), sudėjo garažo murlotus, patys masonai apsigyveno vagonetėje... žodžiu atrodo viskas kaip ir turi būt J Kai nustos ledai kristi žmonėms ant galvų, varysiu į „razvetką“, gal bus ir foto. Na, o kol dangus siunčia prakeiksmus ant mūsų pavargusių viršugalvių, šią savaitę vyksta konkursas langams įsigyti. Surašiau sąlygas ir išsiuntinėjau į kelias žinomas firmas ir surastas internete. Dabar sėdžiu ir žiūriu kas bus. Įd...

Kaip reikiant :) Prausia lietus veik kasdien, kaip sakant stogą tversime pačiu laiku. Sakau "tversime", nes visą savaitę sustoję darbai. Mat užtruko derybos, mano stogdengys vėlokai užsakė mediena (stogo medinei konstrukcijai). Tad ši supjauta "džiūvo" lauke uždengta, nors man sunku suvokti kaip kas nors gali dabar džiūti. Šiandiena sulaukiau džiugiasio pilno skambučio: "mediena jau mirkoma impregnantuose, ryt, gal net pradėsim darbus". Štai, pasirodo jau išdžiūvo :) na, bent pakankamai, kad būtų galima su ja ką nors daryti. Bet visgi viskas priklauso nuo lietučio. O tas prakeiktas gismeteo.ru visai nedžiugina. Kita aktualija - langai. Noriu skubiai pradėti konkursą, bet štai, mano genealusis architektas nepasivargino visai dėl langų. Reikia pačiam sugalvoti viską: ir kokia jų konstrukcija turi būti, ir kaip jie turi "vartytis", ir kokias spalvas rinktis... Tad kol, viso to nesugalvojau, negaliu net ieškoti gamintojų. Iki šiol per daug ir nepergi...

Rudenėlis įsibėgėja, dažosi lapai, vis dažniau prausia lietus. Įsibėgėja ir namo kepurės audimas :) Nors vakar ir lijo su pragėdruliais, Neverlende puškavo kranas ir ant stogo kėlė metalines sijas. Suvirintojai sijas prisegė, kad laikytūsi, o šiandiena ir rytoj turėtų lieti skystą metalą ir užvirinti jas amžiams. Vakar, po darbų neiškentęs nulėkiau pasižvalgyti ir padaryti keletą foto Šią nuotrauką padariau paskutinę, jau sukdamas arklius link Vilniaus. O čia norėčiau pasipuikuoti darbais, kuriuos pats savo rankom įveikiau. Taip atrodė anksčiau aprašyti smėlio/molio šlaitai, likę per kalvą prariaubus įvažiavimą į sklypą O taip atrodo juodžemiu užvežtas šlaitas. Darbavausi karučiu ir kastuvu nuo pat liepos II pusės. O čia kitas šlaitas, kurį užvežiau pirmiausią. Šiandiena ten jau šioks toks žolynėlis. Bendras vaizdelis. Kairėje seniau supilta ir jau apžėlę, dešinėje šviežiai supilta. Tikiuosi kitais metais čia bus velėna. Tas pats įvažiavimas prizoomintas iš namo per langą :) Ma...

Taigi vat, prabėgus dviems mėnesiams, šiandiena vėl atgijo Neverlendo statybos :) Ištiesu, statyti namą - baisingai jaudinantis užsiėmimas, tad tyliai sau džiaugiuosi. Per pastarąją savaitę tokios naujienos: pasirasiau dvi sutartis - dėl stogo metalinio karkaso įrengimo ir dėl paties stogo įrengimo. Dabar atėjo laikas skelbti langų konkursą, garažo vartų konkursą ir surasti kas padarys solidnas laukujines duris. Kadangi name dauginasi vertybės, kurias jau įmanoma vogti, sugalvojau įrengti signalizaciją. Taigi, apie viską detaliau. Metalo karkasas stogui - keistokas daiktas. Pakėlus mano stogo nuolydžius ir taip suprojektavus normalų antrąjį aukštą, stogas tapo silpnoka vieta. Konstruktorius įpaišė metalo karkasą, maniškių masonų vadinamą "vertaliotu" :) Ir ant namo ir ant garažo stogų. Nors statybininkai visokiausiais būdais įkalbinėjo jo atsisakyti, nes, tipo, jis beprasmis pinigų švaistymas, bet aš apsisprendžiau paklausyti savo konstruktoriaus ir palikome jį. Blyn, juk ne...