Liepos atokvėpiai

Kai miestelėnai tykiai džiaugiasi, nenorėdami „prisikarksėti“ lietaus, kad nezmegtų, neapsitaškytų jų brangūs bateliai, palteliai, pulteliai, kad niekas netrukdytų važiuoti dviratukais, bėgti pusmaratonių, kad viso to fotkės būtų spalvingos, laimingos feisbukuose ir instagramuose, žodžiu tūlam miestiečiui lietus yra siaubas, košmaras, blogis, skundas, ašakos ir ašaros, dejonės ir galvaskausmis.

Tai sodininkams viskas priešingai! Na gal išskyrus tuos pseudo sodininkus, turinčius mažėlessnį nei 20 arų plotelį ir visą biopusiausvyrą kuria laistymo žarnomis, vejapjovėmis, sintetinėmis trąšomis, keturračiais, šašlykinėmis ir pan., žodžiu čia kalbu apie realius, tikrus sodininkus gyvenančius tikroje gamtoje pagal tikrą metų laikų ritmą. „Kai gyvenu name, jaučiu kaip keičiasi metų laikai“ (L. Rimkus). Tai tie „tikrieji“ tikraižino, kad 2015 metų vasara, o vėliau ir ruduo yra baisingi ir sausringi. Praėjusi žiema buvo minkšta, šilta, augaliukai dėkingi mojavo galvutėmis vėjyje ir prausėsi lietutyje. Bet sulyg pabirusiais gegužio žiedais į Lithuania atėjo sausra.

Po birželio sausros, liepą buvo atgaivos, tačiau vėliau tikrai nieko gero...

Turiu naują svetainę www.moresboni.com kurio dizainui pasirinkau sausringą Vilniaus grožį. Taigi, dabar turiu tradiciją užlipti į Gedo pilies gynybinį bokštelį ir pasifotkinti grožių :)

Kartą bekeliaudamas į tą bokštelį praėjau taip lauktą vilniečių išsibalvoninimo šventę.

Tai nupaveikslavau keletą istorinių kadrų.

Na, o liepa džiugino ne tik +14% didesniu lietučiu, bet ir vėju, kuris taip maloniai primena gimtąjį Klaipėdos kraštą. Štai matyti mano beržais apsėtas keliukas iki buveinės. Smagu, kad ši beržiukų linija matyti jau ir iš palydovo :) 

Na o šį rudenį sodinu antrąją kelio pusę. Tai po kelių metų turėtų išeiti tokia lyg alėja, lyg tunelis. O beje, jeigų pasvarstote persikelti į Vilniaus pašonę gyventi, gal jums patiktų visas tas gabalas tarp dviejų keliukų, nuo kelio (dešinėje) iki krūmo kurs pūpso apie paveiksliuko vidurį (truputi kairiau, aukščiau), tai 0,7 ha sklypukas su elektra, puikiu privažiavimu (asfaltas) ir fantastiškais peizažais.  Sklypo vertė ir pageidaujama kaina 40K€. Jei susidomėsite rimčiau, galite pažiūrėti pernai panašiu laiku dėtą skelbimą su išsamesne informacija čia. O beje, per keliuką (viršuje), palei pat asfaltą, kaip tik parduodamas irgi maždaug 50 arų gabalas ir man rodos tik už 15K€.  Žodžiu, jeigu domina, kaip sakant „rašykit į privatą“ :D Marozai, palaidų šunų gerbėjai, mėgstantys garsiai rėkauti ir diskotekų po atviru dangum mėgėjai nerašykit. Ačiū.

Liepos mėnesį vis dar žydėjo jazminai :) Tai jau kitas krūmynų galas, kuris prasiskleidė liepą

Smagumas, grožis ir geišų kvapas sklaidėsi vėjyje. Labai laukiu, kol jazminų juostą suaugs, subujos, va tada tai bus...

Vaidutės rožytės visą vasarą kėlė galvutes iš žolynų. Keista, šiemet nei ravimos, nei prižiūrimos, tačiau tokių fejerverkų išskleidė...

Vyšnaitės „naujagimės“. Jau įprastos vidurvasario bėdos: kokomikozė, sausra ir vasarinis lapakritis. Bet nieko, apsiginklavome Senukuose įsigytais priešgrybeliniais preaparatais ir kokomikozę parklubdėme! 

Hm, aptikau, kad analogiškas foto dariau jau ir pernai, tai smagu matyti metų progresą

Eglučių juosta stiprėja, tankėja. Sodas įgauna kontūrus ir dvasią. 

Auksis žada obuolių. Derlius nepirmas, bet jau didėlesnis, gausingesnis :)

O ši vyšnaitė atkeliavo pas mus šią vasarą iš Pavilnių sodų. Tai jau paaugęs medelis, kurį persodinau iš valomo sklypo. Medis numetė lapukus, bet visą energiją skyrė uogoms. 

Tad šiemet jų jau ir turėjome. Vyšnios yra nuostabus išradimas, gaila, kad Vilniaus rajone kažkaip sunkiai jos dera.

Vitaminų bombikės

Na op tai nuostabus japoninis klevas iš Vilniaus universiteto botanikos sodo, kuriame yra nedidelis japoninis sodelis

Pastebėjau, jog japoniniai sodai nuostabūs ir tuom, kad bus gražūs iš kur į juos bežiūrėsi.