Paskutiniai vasaros akordai

Rugpjūtis veik baigiasi, o šiandien visą dieną pliaupia, tad radau laiko įrašui savo Silvoje. Paskutinį kartą rašiau liepos antroje pusėje, tad seniau nei prieš mėnesį. Per tą laiką visko nutiko: Lietuvą įsileido į euro zoną, pračirškė dar viena sausra, su Vaidute aplankėme Nidą... 

Šią vasarą buvo labai karštų savaičių. Dabar jau palyja savaitė, antra, žmonės jau raukosi ir skundžiasi dargana. Tačiau vakar, persodinau vieną pievoje rastą šaltalankio daigelį (taip taip, aptikau sodinuką tiesiog pievoje pjaudamas žolę), tai išvertęs velėną gerokai nustebau, nes po žolynais žemė kieta ir sausa lyg parakas, tiesiog kyla dulkės. Taip supratau, kodėl nuleipo pora maniškių vyšnaičių. Nors lietus jau pasirodė, tačiau jo reikia daug daug, kad sudrėkintų visą tą kaitrą.

O taip, per tą laiką užbaigiau garažo pakalimą. Metu keletą nuotraukų archyvui ir skaitytojų teismui.

Išsibandęs technologją, tęsiau jau etapais. Tęsdamas pirmiausia apsikaliau visą perimetrą laikančia konstrukcija, išgirdau, kad jie dar vadinami "statramsčiais" (: Tai nemenkas darbelis, jei darai "ščerai", prisidėjo ir +35C temperatūra. Ačiū dievui dirbau su garažu, kuris yra šiauriniame namo sparne, tad galėjau dažnai pasinerti į šešėlį.

Ant tų statramsčių tvirtinau "šaliovkę". Darbas ėjosi greičiau ir lengviau, idant jau atsiradęs įgudimas, be to prisipirkau medvarščių - visam apkalimui suvariau visą 500 vnt. dėžę ir dar ilgesnių kokius 200... Patį pakalimą jau dariau perdengdamas lentas, klojau lyg kokį laminatą.

Viena lentikė buvo su nupieštu liūtuku. Smalsu kas jį nupaišė :) Dabar tai liko paslėpta po lentomis...

stai ir "suklota" pastogė. Taip taip taip, žinau, kad ten turi būti tarpai tarp lentų, kad tai neva vėdinama pastogė ar kažkas tokio. Tačiau tarpo pas mane nebus. Pamaniau, kad prigrežiu ten dar skylučiu, tam atvejui jei jau atsirastų ten vanduo, kad galėtų išbėgti ar prasivėdinti. Tačiau aš manau, kad drėgmė ten neturi atsirasti jokiu atveju.

Pats kraštas prie sienos liko plikas, tad jį dar uždengiau papildomai lentike. Reik turėt omeniuj, kad prie sienos dar eis 20 cm apšiltinimo putoplastas, tad viskas susislėps.

Įtai kaip atrodo vidus. Čia perviršų įklosiu difuzinę "plionkę" ir į ją prifarširuosiu statybinės vatos. Taip bus apšiltintas tas gabaliukas sienos. Tą darysiu per skylę viršuje, tarp balkio ir stogo ten geroka anga.

Čia galiorkos. Ir joms padariau va tokias konstrukcijas ir apkaliau apdaila.

Va kaip išėjo. 

Liko tik sugręžioti tas ventiliacines skyles, dar pamaniau apdailinsiu kažkokiu medžio glaistu ir tada nudažysiu tamsiai rudai. O gal dažymą atidėsiu. Dar neapsisprendžiau (:

Apie pakalimus pradėjau galvoti dar 2011 metais

Pastebėjau, kad lietui lyjant, srovė nuo stogo kartais varo per lietvamzdžio kraštus. Dabar tai matydamas suprantu kodėl. Kažką reiks sugalvot...

Sodo naujienos. Šiemet sodą kamavo stichijos ir parazitai. Pirmiausia užpuolė amarai - kovojome su žaliuoju muilu. Lyg jau nugalėjus tuos prakekitus amarus, pernai-šiemet pasodintas vyšnikes apspito grybeliai (kokomikozė), vyšnaitės ėmė sparčiai mesti lapus. Puoliau medžius purkšti su TOPAS (Senukuose pirkau), lygtai pavyko sustabdyti, koks trečdalis ar ketvirtadalis lapelių dar liko. 

Pražydusi vyšnia rodo, kad sutriko medžio ciklas. Taip nutiko dėl tos kokomikozės: medis neteko beveik visų lapų, paskum pradėjo leisti naujus ir pradėjo naują ciklą. Tai labai blogai, nes antrasis ciklas nespėja pasibaigti ir medis nespėja pasiruošti žiemai ):

Sustabdžius kokomikozę, užpuolė šlykščios gleivėtos juodos kirmės. Paaiškėjo, kad tai yra kažkokio vabzdžio dar vadinamo pjūklelis lervos. Visi likę lapai dabar atrodo va taip. Rinkau jas ir traiškiau tiesiog pirštais, kaip vaikystėje tuos kolorado vabalus :( 

Ir visą tai dar vainikuoja mėnesį trukusi sausra su +35C temperatūra. Total košmar!  

Bent kai kurie augaliukai džiugina širdį. Neverlendas jau duoda paragauti vaisių :)

jau šypsosi ir rudeninės avietės

Moliūgas galvoja apie Visų šventųjų dienos prasmę (:

O tai eriškėtrožė, kurią pasodinau prieš veik du metus, rašiau apie tai. Tiesiog radau laukuose ir persodinau į savo sklypo pakraštį. Anksčiau esu minėjęs, kad tvorų neplanuoju, o teritoriją apribosiu eglėm, gyvatvorėm, jazminynais ir kitais krūmokšniais. Tad ir tempiu viską iš visų pašalių ir sodinu :) 

Taip atkeliavo ir šaltalankiai, kurie šią vasarą subujojo. Tiesiog išsikasiau keletą šaknų pakelėj pabandyti ir viskas prigijo. Skaičiau internete, kad iš šaltalankių išeina puikiausios gyvatvorės, o ir naudos yra, jei mėgsti šaltalankių sirupą, arbatą. Žodžiu šaltalankis puikiai tinka užveisti žalias sienas ir krūmynus.

Taip vasarėlė jau ir ritasi istorijon. Taip laukiu vasaros, kai galėsiu savo Neverlende gyventi ir džiaugtis kiekviena diena.