Vasara 2013

Sveiki. Vasara jau persirito į antrąją pusę, gaidžio žingsniais trumpėja vakarai. Gegužę ir birželį čirškinę tropiniai karščiai baigėsi liepa. Prasidėjo lietus ir vėsios dienos. Žolė pasiuto augti, miestelėnai burnoti ir keikti juodus debesis, o kaimiečiai džiaugtis laistomais daržais :) 

Panašu, kad šiemet atnaujinti Neverlendo statybų nepavyks. Priežastis objektyvi: kol "išrinktoji" (exžmona) mane tris metus drąskė skyrybų teismuose, Lietuvos bankas ir valdžia spėjo sukurti atsakingo skolinimosi nuostatus, kurie matyt turėtų padėti žmonėms geriau gyventi, tačiau mano atveju kaip tik viską ir raukia: nesvarbu kiek uždirbi, bet mokėjimai pagal įsipareigojimus (paskolų dengimas, alimentai ir pan.) negali būti didesni nei 40% pajamų. To pasekoje žmogus, net jei ir turi geresnes pajamas, nebegali apsispręsti gyventi paprasčiau, užtat pasistatyti ir turėti geresnį namą ar butą. 

Taip pasireiškia konservatorių ir mūsų prezidentės propaguojama skandinaviška "taupuko"politika: nori namo - susitaupyk ir nusipirk :( Šiuo atveju man visada labiau patiko amerikietiška politika, kur ekonomikos augimas ir gerovė paremta skolinimusi. Tačiau mes jau seniai nebe Amerika ir vis tolstame...

Na, bet matyt neverta pernelyg nusiminti dėl to, ko negali pakeisti. Tai ir užsiimu sodininkyste :) Negaliu ramiai praeiti pro Senukus ar kitas augaliukų pardavyklas. Medelius ir kitus augalus iš vazonų galima sodinti VISUS METUS, tai tą ir darau.

Užpernai rudenį pasodintas Auksis šiemet apstulbino uobolių gausa :) Teko puse nurinkti, kad neišlūžinėtų šakos...

Geriausia, matyt, sodinti gražius vaisius vedančius augalus :) 

Tas pats ir su žieminiais "Čempionais". Laukiame rudenėlio, maga paragauti...

Bet štai neramumas. Medžiai ir vaisiai bujoja, tačiau plyšta žievė :( Jei žinote parašykite ar tai pavojinga ar ne, gal reikia kažką daryti?

Eglaičių "Berlyno siena". Šiemet daug žolės, tai visa keliauja mulčui. Atrodo medeliams tai patinka: apačioje laikosi drėgmė, nebestelbia pievų žolės.

Trečią vasarą skaičiuojančios eglaitės pasiuto augti. Tiesą sako žmonės, kad pasodintos eglaitės pirmus-antrus metus skursta, gelsta, beria spyglius. Tačiau vėliau atsigauna ir į viršų šauna 

Vaidutės rožynai. Esu labai laimingas, kad Neverlende pagaliau turiu tikrą partnerį, žmogų, kuris veik niekada neatsisako iškeisti šaligatvio trynimą ar drypsojimą prie ežero į pabuvimą ir ką nors paveikimą Neverlende, be ilgų debatų, plepalų ir kitokių niekų tiesiog ima ir daro, kad būtų gražiau, kad atsirastų uoga ar daržovė EKO :)

Kaip mano aistra medžiai, Vaidutės - rožės. Gėlės taip, bet rožės ypač... Aristokratiškas požiūris, kurį, žinoma aš ypač palaikau.

Ar matote tikrą EKO agurką? :)

O tai pirmieji serbentukai. Pasodinta pernai pavasarį, vazonėliniu būdu.

Mano dideliam džiaugsmui ir pasididžiavimui, Neverlendą pagaliau trumpai aplankė ir mano akių šviesa, retai matoma dukrytė. Išties, sodybos vaikams yra stebuklas....

Tada imi galvoti ir apie tokius dalykus :) 

Sodo statulėlės...

...gali būti ne vien moliniai nykštukai ir plastmasiniai gandrai

Someday :)

Šių metų kūrinys, tiesa vis dar nebaigtas. Nėra taip lengva grįsti takus akmenimis, tačiau smagu, darbas dvasingas. Iš "praktikantų" (taip vadinu ypač praktiškus ir tuo besididžiuojančius žmones) gaunu daug kritikos, kad tarp akmenų "mūriju" ne žvyrą, ne betoną, ne smėlį, o paprasčiausią žemę. "Praktikantai" kraipo galvas ir keistai nekantriai šnairuoja, kai pasakoju, kad tai japoniškas takelis, kuris TURI APAUGTI žolytėmis :)

Dar viena pramoga - kurmių gaudynės :) Gaudau juos spastukais lyg peles rūsyje. Kurmiai - bjaurus parazitas, kas turi sklypelį žemės man pritars. Tačiau verta ir iš to pasidaryti pramogą :) Dabar jau atsirado įvairiausių spastų, tačiau aš toliau naudojuosi tais, kuriuos įsigyjau dar pernai. 

Rekomenduoju: www.kurmiai-stop.lt 

Žymusis Neverlendo kedrynas. Šiemet kai kuriuos kedriukus persodinu, stengiuosi į vieną vietą. Pamąsčiau, kad kedrynas augs ilgai, daug metų ir anksčiau planuotų kedrų alėjų aš nesulauksiu. Tad bus giraitė, kuri bus puiki ir kol kedrai bus mažučiai ir kai užaugs dideli.

Šių metų naujovė: kai kurie kedriukai išsišakojo.

O tai mano gyvenimo medis - kedras, kurį vaikystėje pasodino tėtis. Pamenu tą nususėlį, panašaus dydžio kaip ir maniškiai. Man 35, o kedras jau medis kaip reikiant. Mano vaikystės sodyboje gyvena jau kiti žmonės, atsirado kioskas ir pan. Tačiau kedro nenukirto. Naujieji gyventojai jo nesureikšmino, manė, kad tai tiesiog pušis. Žinoma aš jiems nemažai papasakojau apie tai kas čia per medis :)

O tas medis tikrai įstabus, seniai duoda vaisių.

O tai mano "naujagimiai" - jazminų gyvatvorė. Apvaikščiojau Lazdynų ir Krasnūchos kiemus ir radau nemažai jazminų krūmų. Kur radau, išsikasiojau ataugėlių. 

Sukasiau į eilutę, lapus nugnaibiau (kad nedžiūtų), paskui laisčiau, lasičiau, laisčiau ir va.... Žiūrėsime kaip seksis peržiemoti pirmąją žiemą.

Jei pamenate, visa Neverlendo teritorija yra veik 5 ha. Kadangi p. Kubilius ir p. Starkevičius (trumpiau konservai) taip stipriai rūpinosi mano, kaip piliečio gerove ir įkalė fantastiškus žemės mokesčius, tai ieškojau kam nuomoti veltui - atiduoti tą žemę, kad tik paimtų. Kad neaugtų tie krūmai ir su ja būtų kas nors daroma. Ir džiaugiuosi, kad kaimynas stambus ūkininkas, ilgai raukęsis, visgi sutiko žemę priglausti ir pasodinti kažkokių "kultūrų". Taigi, suprasti kieno naudai dirbo konservai, daug proto nereikia.

Bet nuotrauka apie tai, kad vieną dieną atvykęs radau aplinkines teritorijas sulėkščiuotas.

O dar po savaitės, kitos - suarta. ŠOKOLADAS

Ariami sklypai, kurie jau laukia naujakurių - žmonių, kurie taip pat norėtų dirbti Vilniuje, o gyventi kaime, 51a. dydžio sodyboje - grožėtis šiai peizažais, mėgautis tyla ir ramybe :)

Jei ne konservų reformos, sodinčiau medžius, kad būsimiesiems gyventojams būtų jau paaugusių medžių, daugiau jaukumo. Dabar gi, bus įdirbta žemė :) Tačiau lyg baltas popieriaus lapas. Ir aš taip pradėjau...

Laukai atslenka rūko marškos...

Po ilgos pertraukos, tačiau prirašiau daugiau.

Padėka už gražius komentarus :)